Cirko artistų dinastija

Cirko artistų dinastija

KELIONĖS IR PRAMOGOS 98/3 85
Loreta Glebavičiūtė

Druskininkiečių Gaičiūnų šeima pirmoji Lietuvoje įkūrė magijos cirko šou grupę "Europa". Įspūdingą, įvairiažanrį, originalų, linksmą ir egzotišką, pusantros valandos trunkantį vaidinimą rodo cirko artistų dinastijos trečioji karta. Tai aukšto lygio profesionalai brolis ir sesuo Arvydas Gaičiūnas (jaunesnysis) ir Diana Gaičiūnaitė. Jie abu baigę Maskvos cirko mokyklą. Visi šios šeimos nariai yra neatsiejami vaidinimo dalyviai. Tėvas, Arvydas Gaičiūnas, yra konferansje, grupės prodiuseris bei direktorius, mama, Lidija Gaičiūnienė - asistentė, menininkė ir kostiumų modeliuotoja. Jie taip pat profesionalūs cirko artistai, daugiau kaip 30 metų dirbę Maskvoje "Sojuz-goscirke".

Ištakos

Gaičiūnų cirko artistų dinastijos pradininkas - Antanas Gaičiūnas, dabar pensininkas, praeity daug metų dirbęs privačiuose prieškarinės Lietuvos cirkuose akrobatu, ekvilibristu. 1994 metais jis parašė ir išleido knygelę "Senų cirkų prisiminimai". Tai jis įžiebė meilę savo profesijai sūnui Arvydui, kuris būdamas aštuoniolikos pradėjo cirko artisto, o vėliau cirko direktoriaus karjerą "Sojuzgoscirke".

Kiekviena respublika "Sojuzgoscirke" turėjo savo nacionalinį kolektyvą. Lietuvos cirke "Vilnius" dirbo visi senieji lietuviško cirko meistrai. Jaunimui buvo nelengva prasimušti į maniežą: reikėjo ilgai ir kantriai dirbti, kol išleisdavo į areną. Ten Arvydas susipažino su būsima žmona Lidija, baigusią Maskvos cirko mokyklą, ir paskirtą į lietuvišką kolektyvą dirbti oro gimnaste. Būdamas 25-erių ją vedė. Pora parengė savo numerį kaubojiškais motyvais -"žaidimą su laso". Arvydas mėtė kirvius apie žmoną, su botagais numušdavo liepsną ir rodė kitus miklius kaubojiškus triukus. Po kariuomenės Arvydas Gaičiūnas dirbo režisieriumi inspektoriumi, baigė Maskvos meno universiteto meno kolektyvo vadovo specialybę. Perkopęs visus karjeros laiptelius, turėdamas 28-erių metų darbo stažą, jis buvo paskirtas Maskvos cirko "Gintaras" direktoriumi. "Stebino tai, kad nebuvau partietis ir tapau pirmas ir paskutinis tarybiniais laikais lietuvis cirko direktorius", - šypsosi ponas Arvydas.

Cirko artistų alga buvo menka - 50 - 80 rublių, už vieno numerio atlikimą mokėjo 99 kapeikas. Bet svarbiausia buvo azartas, noras kažką pasiekti, patikti. Tuomet didžiausia svajonė - nusipirkti "Zaporožietį". Tai buvo keistas gyvenimas ant ratų. Į Lietuvą atvažiuodavę tik kartą per penkerius metus, atostogaudavę - kartą per tris. Gastroliuodami išvažinėjo visą tuometinę Tarybų Sąjungą, gyvendavo stacionariuose cirkuose, kas mėnesį vis kitame mieste. Užtat ne kiekvienas tais sąstingio metais turėjo galimybę pamatyti pasaulio. Gaičiūnai su rinktine trupe gastroliavo Centrinėje Amerikoje, Nikaragvoje, Kosta Rikoje, Vietname, Laose, Kampučijoje, Rumunijoje ir kitur. Artistus kelionėse visada lydėdavo režisieriaus "pavaduotojas" - KGB darbuotojas, sergėdavęs jų moralę ir politinį lojalumą. Tačiau būdavo atvejų, kai artistai likdavo Švedijoje ar Izraelyje. Tuomet nukentėdavo kolektyvas - juk jis atsako už kiekvieną savo narį. Vadovybė paversdavo artistus darbininkais. Kai kurie neišlaikę įtampos nusišaudavo.

Dažnai cirko direktoriais skirdavo nieko nenusimanančius funkcionierius: kariškius, išėjusius į pensiją, pirtininkus. Juk cirkas - nerimta, taip buvo manoma. Norint "prastumti" savo sukurtą numerį į areną tekdavo minti biurokratų slenksčius, į Maskvą vežti lašinius, butelius, kartu gerti. Turėjai tapti savu žmogumi. Arvydas su žmona parengė numerį per 5 - 6 mėnesius, bet jį "prastumti" į areną prireikė 4 metų. Juk lietuviai neturėjo įtakingų žmonių, kaip sako Arvydas, "plaukuotos rankos". Cirko kolektyvuose virė pavydo aistros. Skundai ir apkalbos labai trukdė kūrybiniam darbui. Lietuviams buvo sunku ištrūkti į užsienį.

Cirko artisto darbas - rizikingas. Atsitikdavo nelaimių. Vieno pasirodymo metu meška narve mirtinai sudrąskė dresiruotoją visos publikos akyse. Kažkoks karininkas iš salės ją nušovė. Akrobatai nukrisdavo nuo lyno ir smarkiai susižalodavo. Kartą per repeticiją Frunzėje (dabar Biškekas) stumbrai mirtinai subadė dresiruotoją.

Būdavo ir linksmų atsitikimų. Dresiruotas kiaules labai sunku sutramdyti. Kad jos laiku išbėgtų j areną ir nežviegtų it skerdžiamos, dėdavo lovį su sausainiais ar vaniliniais džiūvėsiais, o prieš pat pasirodymą atitraukdavo. Kartą darbininkė nespėjo atitrauki lovio ir su juo, visomis kiaulėmis ir užverstu sijonu išdardėjo j areną. Gimnastams plyšdavo kelnės ir šie, negalėdami paleisti laikomo ant rankų kito gimnasto, stovėdavo bekelniai. Akrobatėms atsisegdavo liemenėlės ar į sceną įgriūdavo girtutėlis artistas. Publika mėtydavo saldainius, gėles ir pinigus. Jei iš arenos išeidavo girdėdamas tik musės zvimbimą -, prastas būdavo artistas. Cirko artistai - prietaringi - "į maniežą neik, jei prieš pat pasirodymą kelią perėjo kitas žmogus", "negliaudyk saulėgrąžų, nes nesiseks, nebus publikos", - pasakoja Arvydas Gaičiūnas.

"Europa" keliauja per pasaulį

Iširus Tarybų Sąjungai, Gaičiūnų šeima, kaip ir daugelis profesionalių cirko artistų, liko be darbo. Reikėjo kažką daryti. Jie parengė vieną gerą numerį. Arvydas Gaičiūnas pasinaudojo senomis pažintimis ir taip išvažiavo į Jungtinius Arabų Emyratus. Ekspocentre jų pasirodymas patiko vienam impresarijui. Šeima liko Emyratuose pusę metų. Užsidirbę pinigų jau galėjo nusipirkti vaidinimams būtiniausią įrangą. Parengė programą. Pagrindiniai jos atlikėjai - Arvydo duktė Diana ir sūnus Arvydas, į programą įtraukė senąjį tėvų sukurtą kaubojišką numerį su laso ir botagais. Žavioji Diana šoka temperamentingą ispanų šokį su daugybe lankų, arabišką - su imperatoriškuoju smaugliu, indišką, paslaptingą, kaip patys Rytai. Žiūrovus užburia egzotiška muzika, tviskantys puošnūs rūbai ir magiški fakyrų triukai. Kaip jie atliekami? "Viskas - paslaptis", - sako Arvydas - Numerius sunku parengti, atlikti, bet dar sunkiau parduoti". Pasak A.Gaičiūno, pasaulyje yra gausybė šou verslo artistų, labai didelė konkurencija, todėl visa informacija slepiama.

Po keleto sėkmingų pasirodymų apie Gaičiūnų šeimos cirką pasklido informacija, ir jie ėmė gauti viliojančių pasiūlymų. "Europa" labai sėkmingai gastroliavo Lenkijos kazino, penkių žvaigždučių Delio viešbutyje "Marija-Sharaton", Hamburgo "Hansą teatre varjetė", Jungtinių Arabų Emyratų - Sharja "Expocenter", Dubajaus cirke "Jumbo", Katario - "American circus", Libano - "Mexican circus" bei "European circus", taip pat daugelyje Rusijos cirkų. 1998 metų balandžio mėnesį Diana ir Arvydas dalyvavo tarptautiniame fokusininkų festivalyje Prahoje, kur užėmė pirmąją vietą ir buvo apdovanoti didžiuoju prizu "Grand Prix".

Nuo 1992 metų Gaičiūnų šeima tik pusmetį gyveno namie, Druskininkuose. "Dabar mes turime galimybę atsisakyti mums nepriimtinų pasiūlymų, kurį laiką likti namuose ir nedirbti. Mes nevažiuojame į neprestižinę vietą, net jei ten daug moka", - pasakoja grupės "Europa" direktorius. Bet neilgai Gaičiūnų šeima liks namuose. Jais susidomėjo Japonija ir viena garsiausių JAV agentūrų, kuri dabar reklamuoja jų šeimos cirką Holivude ir per vieną TV kanalą. Gaičiūnai visus metus vedė derybas su japonais. Kontrakto sąlygos jau aptartos, jie rugsėjį keturiems mėnesiams išvyksta į Japoniją.

JAV siūlo kontraktą trims metams. Kontraktų suma - didžiausia paslaptis, kad nebūtų išduoti tie žmonės, kurie moka pinigus ir jų nepavydėtų nesugebantys taip gyventi. Neturėdamas pakankamai pinigų, nieko nepasieksi, nes profesionalios gamybos cirko įranga vienam nedideliam triukui kainuoja apie 4 tūkstančius dolerių, o didesniam -iki 35 tūkstančių dolerių. Garsiausio pasaulyje iliuzionisto Deivido Koperfildo viena programa kainuoja apie 1 milijoną dolerių. O jis turi parengęs 17 programų. Taigi garsenybė vien programoms išleidžia 17 milijonų.

Šeima visur vežiojasi imperatoriškąjį smauglį Princą. Pirko jį mažiuką ir užsiaugino. Vaidinimams drabužius modeliuoja ir siuva Lidija Gaičiūnienė. Ji pati vaikštinėja po parduotuves, parenka tinkamas medžiagas, skaito specialią literatūrą, domisi įvairių tautų folkloru.

Lietuvoje Gaičiūnų šeimos magijos cirko šou grupę retai tepamatysi. Pasak A.Gaičiūno, jis verčiau pats sumokėsiąs tuos 200-300 litų, kad tik jų nekviestų į visokiausio plauko renginius, nes koncertuojant Lietuvoje, daugiau išlaidų nei pajamų. "Jei per koncertą aplijo drabužius, tai įrašome į kontraktą, kad būtų kompensuota. Juk mes profesionalai", - sako Arvydas. "Europa" koncertavo Lietuvos mokyklose, Koka kolos prezentacijoje, dienraščio "Respublika" gimtadienyje, prezidento Valdo Adamkaus rinkiminėje kampanijoje. Pasak Gaičiūno, jei pavyks užsidirbti pakankamai lėšų, galbūt ateityje būtų galima įkurti cirko mokyklą Lietuvoje. Juk dar yra nemažai veteranų, senųjų cirko meistrų. Šeima svajoja apie savo atrakcioną su mobiliu pastatu, su kuriuo galėtų keliauti. Tačiau, deja, jie planuoja koncertuoti tik turtingose šalyse.

"Europa"norėtų lygiuotis į D.Koperfildą. O jei tokiais netaps, bent sieks pasaulyje pelnyti tokį vardą, kaip Sabonis ar Marčiulionis, kad nuvykusių į užsienį niekas neklaustų, iš kur, o visi žinotų, kad iš Lietuvos.

Loreta Glebavičiūtė

KELIONĖS IR PRAMOGOS 98/3 85